`` Nori būti laiminga. Nori išmokti būti laiminga. Savarankiškai. Nori būti nuo nieko priklausoma. Nori jausti. Be niekino pagalbos. Nori šypsotis. Be priežasties. Nori įžiebti ugnį. Širdyje. Nori būti viena. Bet laiminga. Atsimerki…
Išlipi iš lovos, kurioje gulėjai. Pasitikinčiais žingsniais nueini prie rudo stalo, ant kurio metėsi įvairūs lapai, lapeliai, sąsiuviniai.. Ir jie buvo pilni tavo ašarų, skausmo ir juodo tušinuko įspaudų.. Savo rankomis paimi pirmą sąsiuvinį, ir jį lėtai perplėši, dar kartą. Ir dar… Tada tą pati kartoji ir su kitais lapais, lapeliais ir sąsiuviniais. Kiekvienas judesys vis greitėjo. Plėšdama lapus, matei juodas širdeles, raides, matei savo jausmus. Išlietą skausmą. Viską. Plėšydama paskutinį jausmų juodraštį užsimerkei ir drebandžiu atodūsių paleidai paskutinius skausmingus jausmus ant žemės.
Pažvelgia į savo kambario grindis. Aplink tave, jos buvo baltos. Jos buvo nuklotos, juodraščiais, ir tavais jausmais. Lengvai nusišypsojai, nes supratai, kad dabar galėsi būti laiminga. Ir tokia tapti -savarankiškai. ``
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą